Dėmesio! Mes naudojame slapukus.
Šioje svetainėje naudojame slapukus, kurie pagerina ir Jums pritaiko svetainės funkcijas, padeda rinkti lankytojų statistiką ir pritaikyti Jums internete rodomą reklamą. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti.
Sutinku Skaityti daugiau

Į prestižinio gyvenamojo namo statybą Vilniaus senamiestyje Žygimantų gatvėje investuos 16,8 mln. eurų

Gautas statybos leidimas pradėti gyvenamojo namo statybos darbus Žygimantų g. 12A, Vilniuje. Projekto autorius – architektas Remigijus Bimba. Statybos pradedamos šį rudenį ir bus baigtos 2020 m. pradžioje. Projektą plėtoja UAB REWO.

Miesto vizija – baigti formuoti ties upe esančią Žygimantų gatvę, Europos didmiesčiams būdingu puošnių namų perimetriniu užstatymu – pildosi. Nutiesti dabartinę Žygimantų g. miesto planuotojai sumanė prieš 200 metų – ties krantine pradėti statyti reprezentaciniai mūriniai namai. Krantinės užstatymas, pradėtas XIX a II pusėje, tebesitęsia iki šiol, duodamas šansą mūsų laikmečio architektams suteikti jos siluetui modernumo bruožų.

Prestižiniai butai Nėries krantinėje 

Statomas A+ energinės klasės 4 aukštų su mansarda gyvenamasis namas, kurį sudaro du korpusai – su vaizdais į Nerį esantis „Upės” korpusas ir Tilto gatvės kiemelių žalumoje „Bokšto”.

Prestižinės klasės butų rinką sostinės senamiestyje papildys 73 prabangūs, 2-6 kambarių butai. Numatytas požeminis parkavimas. Suprojektuotos prabangiems senamiesčio butams būdingos aukštos lubos. Pirmasis aukštas ties krantine numatytas komercinėms patalpoms. Namas statomas 30 arų sklype. Suformuotas jaukus ir erdvus vidinis kiemas. Pasak UAB REWO direktoriaus Edvino Malevskio, žinomo architekto suprojektuotas stilingasmodernios architektūros statinys su jaukiu ir dideliu vidiniu kiemu bus išskirtinai rami oazė pačiame miesto centre, kur aplink gyvenimas virte verda.

Išlaiko esamą architektūros ritmą ir charakterį

Projekto architektas buvo atrinktas Lietuvos architektų sąjungos organizuoto architektūrinio konkurso metu. Architektas Remigijus Bimba sakė siekęs išlaikyti esamų pastatų ritmiką bei architektūros charakterį.„Urbanistine prasme mūsų užduotis buvo uždaryti iki šiol išlikusį plyšį gatvės perimetriniame užstatyme. Architektūrinė idėja atsispindi fasadų medžiagiškume irjųsaviraiškoje. Siekėme išlaikyti esamų statinių suformuotą krantinės ritmą, todėl fasadą vizualiai dalinome į dvi dalis, naudodami skirtingas medžiagas. Aplinkiniai namai turi labai daug dekoro elementų – karnizų, kolonų, kolonėlių, piliastriukų, tuo trapu mūsų betono ir cinkuoto metalo fasadas lygus, ramus. Kad išlaikytume gatvei būdingą detalių visumą, dekoro stygių kompensuojame langų kiekiu. Stengėmės neišsišokti ir į aukštį, pagal reljefą fasadas yra laiptuotas” – pasakojo architektas.