Būsto pirkėjai ir pardavėjai: kurių pusėje svarstyklių lėkštė?

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pernai išgyveno vieną aktyviausių periodų: Registrų centras skaičiuoja, kad 2017 m. būstui įsigyti šalyje buvo išleista kone 1,88 mlrd. eurų arba 7 proc. daugiau nei 2016 m. Būstų perkamumui prisigretinus prie 2007 m. ir pasiūlai pastebimai išaugus, pasigirdo svarstymų, ar tik nekilnojamojo turto rinkai, ypač Vilniuje, artimiausiu metu negresia lėtėjimas. Tačiau rinkos ekspertai su tokiais nuogąstavimais nesutinka ir prognozuoja tolesnį nuoseklų sostinės rinkos augimą.

Lėtėjimo nepastebi

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės REWO atstovai nekilnojamojo turto rinką Vilniuje vadina stabilia. „Kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai parduodama po 277 butus. Lyginant su 2017 m. sausiu, šių metų pradžia buvo kiek mažiau aktyvi, bet paklausa greitai vėl ūgtelėjo ir iki šiol išliko stabili“, – teigia bendrovės direktorius Edvinas Malevskis.

Anot jo, pačios bendrovės siūlomo gyvenamojo nekilnojamo turto pardavimai šiemet netgi augo. Pirmąjį metų ketvirtį REWO pardavė 12,5 proc. daugiau butų nei pernai tuo pat metu. Prognozuoti rinkos lėtėjimo neleidžia ir nekilnojamojo turto likvidumo rodiklis, atspindintis dvylikos mėnesių pasiūlos ir pardavimo santykį.

„Rodiklis šiuo metu siekia 1,4 balo. Paprastai, kai jis būna arti vieneto, rinkoje stebimas būsto pasiūlos trūkumas, o jei rodiklis viršija 2, reiškia, kad pasiūla didelė. Tuomet didėja ir spaudimas vystytojams, stebimi kainų mažinimo atvejai, kurie atsiliepia ir vidutinei naujos statybos butų kainai. Dabartinis rodiklis atspindi stabilumą – tokiomis sąlygomis kainos nesikeičia arba auga nežymiai, keliais procentais per metus. Todėl artimiausiu metu labiausiai verta tikėtis tolesnio nuoseklaus visos nekilnojamojo turto rinkos augimo Vilniuje“, – komentuoja pašnekovas.

E. Malevskis pripažįsta, kad tokias tendencijas kiek pakoreguotų siūlomas įvesti visuotinis nekilnojamojo turto mokestis. Vis dėlto, jei jis bus taikomas antrajam įsigyjamam būstui, tiesioginis mokesčio poveikis rinkai greičiausiai būsiąs nežymus.

„Didžiausia paklausa Vilniuje pasižymi ekonominio segmento būstai, kurių pirkėjai – vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukia nauji butai, taip pat – sublokuoti namai bei kotedžai. Dabar dauguma atvejų šie būstai perkami gyventi, o ne nuomoti, todėl mokesčio įvedimas jų paklausai didelio poveikio veikiausiai neturės“, – prognozuoja bendrovės REWO vadovas.

Perspektyviausias miestas

Jo teigimu, paklausą gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui sostinėje pirmiausiai skatina paties Vilniaus patrauklumas ir perspektyvos. Vilnius – ko gero vienintelis šalies miestas, kuriame kasmet stebimas nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas. Sostinės regione sukuriama per 41 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, čia suplūsta daugiau kaip 70 proc. tiesioginių užsienio investicijų, atitinkamai nedarbo lygis kone dvigubai mažesnis lyginant su šalies vidurkiu.

„Nereikėtų pamiršti studijuoti į sostinę atvykusio jaunimo. Daugelis čia studijų metais įleidžia šaknis, pradeda karjerą, ima ieškoti būsto įsigyti. Šios ir kitos priežastys skatina būstų Vilniuje, ypač naujos statybos, paklausą“, – komentuoja E. Malevskis.
Vilniuje parduodamų naujos statybos butų kainos vidurkis balandį siekė 1847 eurus už kvadratinį metrą. Lyginant su tuo pačiu 2017 m. mėnesiu vidutinė kvadratinio metro kaina išaugo 6,2 proc. Tačiau bendrovės REWO vadovas pabrėžia, kad tai daugiausiai lemia objektyvios priežastys.

Poveikį daro ir pirkėjai

„Vidutinę kainą daugiausiai kėlė auganti vidutinių ir prabangių būstų pasiūla, ypač centrinėje miesto dalyje. Svarbu atkreipti dėmesį ir į nuosekliai didinamus energinio efektyvumo reikalavimus naujos statybos būstui. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas užtikrinti ne žemesnę kaip A+ energinio naudingumo klasę statiniams, o tai reikalauja ir didesnių investicijų į jų statybas bei įrengimą. Be to, kainų augimą lėmė ir brangstanti darbo jėga“, – vardija E. Malevskis.

Nuo 2004 m. savo veiklos istoriją skaičiuojančios ir šiuo metu aštuonis nekilnojamojo turto projektus Vilniuje bei Kaune vystančios bendrovės vadovas teigia, kad būsto kainos pusiausvyrai nusistovėti padeda patys vartotojai.

„Daugelį metų dirbdami šiame sektoriuje pastebime, kad pirkėjų išprusimas, tuo pačiu – išrankumas įsigyjamam būstui auga. Gyventojai atidžiai stebi būsto rinką, domisi jos tendencijomis. Ieškodami nekilnojamojo turto, jie ypatingą dėmesį skiria ne tik jo infrastruktūrai, techniniams sprendimams bei parametrams, bet ir funkcionalumui, patogiam išplanavimui, siekdami, kad kiekvienas perkamas kvadratinis metras būtų funkcionalus. Tai taip pat veikia tiek pasiūlą, tiek kainą“, – sako pašnekovas.

Tad paprašytas įvertinti, kas – pirkėjai ar pardavėjai, – šiuo metu pasižymi didesnėmis derybinėmis galiomis, E. Malevskis atsako trumpai: nuosekliai augant būsto tiek pasiūlai, tiek ir paklausai, sąlygos palankios abiem pusėms, tačiau vienos pusės persvara išlieka. Teigti, kad pirkėjai arba pardavėjai turi pranašumų, tokiomis sąlygomis, neišeina. Jos šiuo metu gana palankios tiek ieškantiems būsto, nes patrauklūs projektai vykdomi ir ekonominės, ir aukštesnės klasės segmentuose, tiek ir vystytojams. Pastariesiems telieka siūlyti nekilnojamąjį turtą už realia kainą, bet ją galiausiai vis tiek nustatys pirkėjai, įsigydami būstą arba ne. Tad vienaip ar kitaip lemiamą žodį taria pirkėjas“, – šypteli REWO vadovas.

Šaltinis: vz.lt